Un amor de verdad {Flor y Fede}

Na ka pradedu savo nauja webnovele...kaip visi suprato pagr personazai Flora ir Federikas...na serijalas Floricienta...
Si istorija bus keistoka, nes cia is vis Federiko beveik nebus...Istorija prasideda Federiko laidotuviu diena (nustebinau ane?)
Tai bus istorija apie meile, skausma, istverme ir kovojima....Apie Fritzenwaldenu namus, ju seima, ju gyvenima...apie fejas ir svajones, ir tai ne piratiska, ne maistinga istorija...
Tai Pelenes pasaka, tai tiesiog istorija apie tikraja meile...

Un amor de verdad {Flor y Fede}

Fritzenwaldenu namai. Vakaras.
Bendruosiose kambariuose kaip svetaine, valgomasis, zaidimu kambarys, virtuve, nera nei gyvos dvasios.
Maia uzsidariusi savo kambaryje, sedi ant lovos ir ziuri i viena taska.
Francas su Nicu saviškiame miegamajame visai nesikalba, Nicas „skaito“ knyga, na tiksliau i ja spokso, ir tai nereaguoja jog ja laiko aukštyn kojomis, Francas meto teniso kamuoliuka i siena.
Tomas, Roberta, Martinas guli susiglaude Tomo ir Martino lovas, ir visi trys kartu miega. Greta savo kambaryje.
Amelija su Ramiru jau si ryta po laidotuvių išvyko i Vokietija, Tutis taip pat, nes turi sutvarkyti Federico reikalus.
Delfina, Malala, bei Bonilla išvyko i kažkokia egzotiska sali.
Na o Flora, atsisedusi ant savo lovos ir ziurinti i sakele savo medelio, neverkia, nemiega, tiesiog sedi, ir laukia kazko, ji laukia ir tikisi kad tai baisus sapnas ir ji tuoj nubus, tikisi kad ibegs Federicas ir paskys kad tai netiesa, kad jis gyvas. Ji to tikisi ir kartu jau nebe. Ji taip prasedejo visa diena.
-Jis man prisieke - Flora atsistojo- jis man prisieke kad mudu dar busime laimingi, taigi ir busime, nesvarbu kada, kaip ir kur, bet busime. Dabar turiu buti stipri. – ji isejo is kambario.
Nuejo pas mazylius, juos užklojo, pabuciavo... Nuejo pas Maia, kuri taip pat jau snaude, Flora isjunge sviesa, pagloste ja ir tyliai isejo. Nuejusi pas dvyniu ji pazvelge i juos ir pasake:
-Kaip sako Vokiečiai, ar nzn kas, rytas protingesnis uz vakara, nagi mars i lova, anksčiau Freezeris nematydavo visko ir galedavote pabut ilgiau, o dabar is virsaus jis mato viska, ir gali pradet pykt!!!
-Gerai – pasake abudu, ir vos tik Flora isejo jie padare isvadas jog jai sunku.
Ji parejo i kambari, atsigule ant lovos, kai staiga suskambo telefonas,ji nusistebejo ir pakele rageli:
-Klausau?
-Flora? Cia as Matias, turim bedu ir labai labai dideliu…


-Ayyy…negasdink Tuti, kalbėk!!!
-Laikykis Flora, nežinau kada, kodėl ir kaip jis tai padarė, bet…
-Sakyk greičiau!!!
-Tu niekada nepasikeisi, na Fedis pervedė vaikų globą...na Grafui
-Kokiam dar grafui? O ne raganos turėtu turėt vaikų globą?
-Puse raganos, puse grafas..
-Tu gal girtas?Koks dar grafas? – Flora toliau ‚puola‘ Tuti
-Maximas Augustas Kalderonas De La Holla, Krikoragano grafas
-Kriko kas??- Ponas Freezeris jokiam Kriko kažko grafui nebūtų atidavęs savo brolių...ir iš vis iš kur tas Max išlindo? Aš pirmą kart apie tai ir girdžiu?
-Flora pažiūrėk į tai iš gerosios pusės, jai raganos skriaus vaikus, jis galės juos apgint
-Na taip tai tiesa, gal ir neblogai, bet kur man jį rast? Gal jeigu pavyks tai jis savo įgaliojimą galės perduot man? Ir tada galėčiau kovot su raganomis- Flora labai apsidžiaugia
-Tikriausiai jis su mielu noru tai padarytų, nes mudu ką tik kalbėjomės ir jis sakė jog nenori prižiūrėt vaikų
-Tai nuostabu, Tuti tai tiesiog fantastika
-Yra problemėlė, ir palauk nekomentuok, iš pradžių manęs išklausyk....
-Gerai, tyliu – Flora sėdi ant savo lovos, ir šypsos iki ausų
-Grafas nori, bet negali perduot įgaliojimo tau, na bent taip greitai, visų pirma tai velionio prašymas, vien jau iš pagarbos Federicui jo norą reikėtų gerbti, antra gali protestuot raganos, ir trečia visi ankstesnieji variantai gali ilgai užtrukt
-Ilgai? Tai kiek, ryt iki pietų, iki vakaro, ar netgi iki savaitgalio???? Nieko tokio, tris dieneles palauksim- toliau optimistiškai kalbėjo Flora
-Ne Flora, ne tris dienas, mažiausiai 3 mėnesius, ir dar blogiau tai, kad Maxas privalės gyventi su vaikais, t.y. Fritzenwaldenų namuose...Flora tu mane girdi?
Tyla...
-Flora??
-Aš čia viskas tvarkoje, tik gal...na...bet......gal....o...jis geras ? ta prasme myli vaikus ir...na...gal ir ištvertumėm...
-Nori, kad sakyčiau tiesą? Jis išpuikęs mergišius, nekenčia ir vengia atsakomybės, vengia su moterimi nueit daugiau nei į 3 pasimatymus, yra neatsakingas naktinis paukštis, išpuikęs turčius- pradėjo pilt jis
-Na, bet juk neįmanoma nepamilti mūsų mažylių- dar bando taisyt padėtį Flora
-Oi nežinau.....jai kas tai iš kart sakau, kad jis ryt pasirodys jūsų namuose, su lagaminais ir tarnu...pasistenkite, kad jo bent pirma diena praeitų ramiai
-Tai žinoma, aš viskuo pasirūpinsiu, juk tai žmogus kuris vienintelis gali mus išgelbėti nuo dabar turimų bėdų...nebijok viskas bus gerai, man jis jau dabar patinka, o kas gi neturi ydų??
-Tau jis nepatiks...-pasakė dusliai Tutis
-Kodėl??? Be to tu taip ir nepasakei kodėl Ponas Freezeris būtent jam paliko globą, jis juk turėjo būti geras jo draugas, juk keista , kad to nepaliko tau...be to jie tikriausiai pažįstami jau visą amžinybę.
-Kodėl jis taip psielgė aš net neįsivaizduoju, ir kada jis spėjo parašyt tą įgaliojimą tuo labiau ...Tik žinau vieną, jie susipažino prieš tris dienas...juk atsimeni kaip Fedis važiavo su Delfina į jo dvarą?
-Taip bet....atsimenu....o kodėl tu apie jį kalbi tokiu tonu?- susidomėja Flora
-Tau šito nebūtina žinoti
-Sakyk
-Ne
-Sakyk
-Ne
-Sakyk
-Ne
-SAKYK!!!!!
-Atsimeni kaip žuvo Fedis?
-Kaip galėčiau pamiršt- vėl susikremta Flora
-Tas žmogus kurį patraukė nuo automobilio, ir kuriam išgelbėjo gyvybę, paaukodamas savaja Federicas..tas žmogus ir buvo Maximas Kalderons De La Holla, Krikoragano grafas

Tyla iš abiejų pusių.....Tutis sunerimsta:
-Flora?
Su milžinišku pykčiu:
-Mes jį ryt pasitiksim- greitai pasakė ji ir padėjo ragelį. Atsigulė į lovą ir stipriai apkabino pagalvę....Pelenės skruostais pradėjo ristis ašaros....


Rytas...Visi pusryčiauja virtuvėje, nuotaikos jau pakylesnės, visi su viltimi laukia atvykstant Grafo, na o Flora niekam ir nesako ką vakar jai prasitarė Tutis
-Vaikai valgykit ir marš į mokyklą, mokslo metai eina į pabaigą, liko tik kelios savaitės tad susiimkit- su dirbtina šypsena pasakė Florencija
-Nee, nee Flora- pradėjo zysti vaikai- juk šiandien atvyksta Grafas, mes jo norėtumėm sulaukti
-Nain nain nain, mano Pichononos- pradėjo prieštarauti Greta- Floricienta teisi, beto tas Grafas niekur nedings, ir čia pasiliks, tad pamatysit grįžę
-Na gerai jau....- mažiai pabučiavo Flora ir atsisveikino su visais
-Mes su Nicu juos palydėsim- stodamasi nuo kėdės pasakė Maja..
Į mokyklą išėjo Tomas, Roberta, ir Dominyka kuri pas juos svečiuojasi, Martinas, ir Maia su Nicu....Virtuvėje liko Antuanas, Greta ir Francas su Flora...
-Nagi Franctai jai niekur neini padėk man nurinkti stalą- paprašė Florai, kai staiga pasigirdo skambutis....-Tai tikriausiai Grafas....Francai nė žodžio vaikams apie Grafo kaltę...
-Kokią kaltę?- vienu balsu paklausė Greta ir Antuanas
-Jokią, nekreipkit dėmesio- pasakė Francas ir linktelėjo Florai
-Einu atidarysiu duris, o Jūs vyrėjau paruoškite kokių skanių užkandžių, kad galėtume jį pavaišinti- tarė Greta ir išėjo iš virtuvės, Antuanas tuoj puolė prie šaldytuvo, kai staiga grįžo Greta
-Floricienta, pichonono Franco eime, jūs esate dabartiniai šeimininkai tad jums teks jį pasitikti
Flora susižvalgė su Francu ir nenorom nuėjo su Greta, atsistojo svetainėje o Greta atidarė duris.....Įėjo Evaristas su krūva lagaminų, už jo nugaros pasigirdo Grafo balsas....


Staiga Flora nusičiaudėjo ir taip stipriai, kad net susilenkė, pakėlus galvą išvydo prieš save ranką, su baltut baltutėle servetėle
-Į sveiktą- pasakė jis....taip jis.....GRAFAS
-Ne dėkui, viskas gerai- Flora nepaėmė servetėlės, Francas atsisėdes ant laiptų, staiga atsistojo
-Sveikas atvykes- šiurkščiu balsu pasakė jis kai netikėtai pasireiškė Greta:
-Prašau čionai pone Evaristai, pone Grafe, prašau prisėsti gal ko pageidautumėt?
-Nuodų- sušnibždėjo panosiai Flora
-Gal ir būtų visai nieko nuodai, bet tokiu paros metu nevilioja mirt- jos žodžius išgirdęs atsakė Maxas ir vėl atkišo jai ranką, tik šįkart be servetėlės, o tik pasisveikint:
-Maximas Augustas Kalderonas De La Holla, Krikoragano grafas, malonu- jis paėmė jos ranką, ir nors ji bandė ja ištrūkti iš jo delnų, ji nesugebėjo, jis pasilenkė ir pabučiavo jos ranką- su kuo turiu garbės bendrauti?
Flora pagaliau ištraukė ranką ir pasireiškė:
-Florencia Santillian Fazarino, šių namų auklė ir ...
-Ir kas? – savo „legendine“ išraiška paklausė Maxas
-Pone, juk girdėjote kad tai šių namų tarnaitė, juk neverta bendrauti su ja- pasišlykštėdamas pasakė Evaristas...Flora nuleido galvą
-Evaristai, prašyčiau, visų pirma tai dama ir su ja reikia elgtis pagarbiai....laba diena Greta, ar galėtumėte palydėti Evaristą
-Ja ja.....eime eime-jiedu išėjo
-Sveikas Francai- Maxas atsisuko į jį
-Sudie Maxai- su ironija atkirto jam ir nuskubėjo laiptais į viršų...
Svetainėje liko tik Max ir Flora....Jis į ją pasižiūrėjo ir tarė
-Tai tu ta mergina apie kurią Federicas kalbėjo ar ne?- jis paklausė švelniu balsu, būtent to klausimo kuris turėjo sutrikdyti Florą, ir jis tai žinojo
Ji pakėlė galvą...:
-Ką kalbėjo? – ji truputį atlyžo
-Tu ta mergina dėl kurios Federicas paliko Delfiną prie altoriaus....tu ta mergina kurią jis mylėjo ir vakar....- jis norėjo tęsti toliau bet Flora nutraukė:
-Ir vakar mudu pagaliau būtume tapę laimingi, jai ne ta avarija- jai pradėjo ristis ašaros, ji nusisuko – taip aš ta pati
-Tu manęs nekenti tiesa??? O ar bent įsivaizduoji kiek man reikėjo drąsos, kad įžengčiau į šiuos namus?? Manai , kad jeigu esu arogantiškas Grafas tai man negaila jo? Manai kad man neskauda sažinės kad jis žuvo per mane?-jis susinervino pats
-O ar jūs bent ką nors darot kad surasti tą žudiką?!- per ašaras vos įgirdimai paklausė ji
-Nuo šio ryto, aš sukėliau visą Argentinos policiją, CŽV, FTB ir kitas tarnybas, kad kuo greičiau rastų tą niekšą, jai ieškos jo tokiu greičiu kaip ką tik man pasakojo komisarjete, iš kurio tiesiai čia ir atvažiavau, tai jį ras greičiau nei iki 5h vakaro- jis viską išklojo taip greit, kad Flora tik spėjo atsisukti ir vėl nusisukti....
-Aš lipu į viršų- tarė jis-pasidairysiu kol vaikai mokykloje- jis padėjo tą servetėlę ant stalelio- čia jai prireiktų - pridūrė
Flora pažvelgė į servetėlę, tada į lipantį laiptais Grafą, ir skubomis tarė
-Tai jūs mums padėsite?- su rauduliu ir viltimi balse
Jis net neatsisukęs:
-Dar ir kaip, kitaip manęs čia nebūtų...-Jis greit dingo Florai iš akių...Ji paėmė servetėlę, nusišluostė akis, ir jau norėjo eiti kai ‚už akių užkibo‘ Grafo švarkas, kurį Evaristas padėjo ant sofos.....Nejutomis ji priėjo prie to švarko ir pati nesuvokdama kodėl, bet įkišo ranką į kišenę, ir apčiuopė kažką apvalaus...ištraukė ir...:
-Riešutas, mano mamos riešutas….!!!!


Atradusi riešutą ji nuskubėjo prie savo medžio, ten ji jį užkasė, su žodžiais:
-Jis tai mano Freezerio riešutas, ir noriu, kad gražiausi mano mylimiausių žmonių atsiminimai būtų šalia, tavo Mama meidis, ir Freezeriui padovanotas riešutėlis..
Ir ji greit nubėgo ir puolė ruošti pietų stalą, nes mažyliai netrukus grįš…
Max toliau slampinėjo po namus, kol neatrado Federico kabineto, ten ramiai užėjas jis iš kart suprato kas tai per vieta. ‘Fritzenwaldenų šeimos nuotraukos, ir klasikinio stiliaus baldai, tai galėjo būti tik jo kabinetas’ pagalvojo jis ir atsisėdo į Federico vietą, kai staiga jam pasidarė bloga…Svaigti galva ir akyse šmėžuoti vaizdai, lyg jis jau ten būtų buvęs.Netrukus tai baigėsi, bet Grafas liko sukrėstas, jis jautėsi lyg būtų svetimoje vietoje ir kartu lyg savo namuose, kai staiga įėjo Flora:
-Grafe? Grįžo vaikai, ir visi sėdame prie pietų stalo, laukiame ir jūsų- mandagia šypsena pasakė ji
-Aš vos išvydęs tavo viedą iš kart supratau, kad tavo šypsena turėtų būti nuostabi, ir neklydau- patenkintu balsu tarė jis, atsistojo, ir ėmė artintis link jos
-Na, na – sarkastiškai atsakė jam- tiesiog šiame kabinete aš jau tiek prisiriejau su visais, kad nebesinori- ji apsisuko ir išėjo


Visi susėdo prie stalo į savo vietas, tik kai atėjo Grafas, kilo dilema kur jam sėstis. Mažyliai siūlė į Federico vietą, Francas su Nicu į raganų vietą, na o Maia tylėjo.
Flora:
-Sėskite čia- ji parodė pirštu į Malalos vietą- kol kas svarbesnės vietos neužsitarnavote
-Gerai, sėsiu čia- atsakė ironiškai Max, ir visi pradėjo valgyti, išskyrus Maia.
-Vėl bado streikas- su pašaipa paklausė Nicas- nei kalbi nei valgai, ne tavo charakteriui, ilgai neištemsi
-Nicai!- truputį pyktelėjusi paprieštaravo Flora ir kreipėsi i Maia:
-Gerai jautiesi?
-Man tiesiog atsibodo- nepakeldama akių pasakė ji
-Kas?- susidomėjo Max
-Viskas
-Na tuomet tu tiesiog kaprizinga mergaitė- pasakė Evaristas
-Prašau patylėti paprieštaravo Greta- nagi kas tau atsibodo pichonona Maia?
-Viskas nuo a iki z…Jūsų klausimai kas man yra, jūsų plepalai, mano gyvenimas, mokykla, šeima, ir maistas šioje lėkštėje, man atsibodo VISKAS, man tiesiog visko per daug, per akis….
Prasidėjo šurmulys….Mažiai šaipėsi iš jos, dičkiai nekreipė į tai dėmesio, Greta liko be žodžių na o Grafas susidomėjo ką tokiu atveju darys taip mylima auklė…
-Na Florencia? Ką pasakysi? Nemanau kad barsies, juk kiek girdėjau tavo metodai tai meilė ir šiluma- pradėjo juoktis jis- nagi sakyk, juk tai ir yra tavo darbs, numalšinti paauglės kaprizus kaip sakė Evaristas
-Aš kuo pukiausiai žinau savo darbą- atkirto Flora jam ir nutildžiusi visus priėjo pire Maios ir pritupė…:
Maia visi mes žinome, kad viskas pamažu atsibosta, vieni tai vadina liga kiti išlepimu…Vakar džinsaidar buvo geri, šiandien atsibodo. Kaimynė galutinai “užkniso” nors dar vakar planavote draugystę iki grabo lentos. Naujasis vaikinas atsibodo netgi greičiau nei madinga raudona nėščiųjų suknelė. Žiovulys kamuoja per pamokas, autobuse, kine, per pietus su šeima, viskas atsibodo.
O tie savaitgaliai ar atostogos tai ištisinė nykuma.Nevyksta nieko įdomaus, atrodo, kad veiksmas kartojasi, kaip prastame realybės šou.
Kartais taip skanu kava be nieko. Be cukraus, be grietinėlės, be saldžios bandelės. Arba braškės be jokių ledų ir pieno. Arba atostogos namie, beveik neišlipant iš lovos. Yra dalykų kuriems priedų nereikia. Kurie gražūs ir skanūs savaime. Kartais. Kol tai neatsibosta.
Tada tuoj pat priereikia priedų: kava gardinama vainile, suknelė kaukolėtomis sagėmis, meilė išsiskyrimu, sekmadienis dviračių žygiu į gamta, o sapnai gražia knyga prieš miegą. Nuobodulys dar nereiškia pabaigos, tiesiog tai ženklas, kad laikas paskanauti cukraus, druskos arba pipirų. Pagal skonį….


Visi sustingo….
-Flora cia tju gerai suskeliai- prabilo Tomas…
Maia apkabino Florąa, ir nusišypsojusi nubėgo į savo kamabarį…
Visi ramiai baigė vakarienę ir nuėjo miegot.
Rytas…Atejo teisėjas kuris atsakingas už Max paskirimą vaikų globėju.
Jis viskaą apžiurėjo, pasikalbėjo su vakais ir atsivedė Florą su Maxu į kabinetą.
-Pasikalbėjau su visais, kolkas skundų negavau…Apie panelę Florencia kaip visada tik patys geraisi žodžiai, o apie Max vaikai dar nesusidarė tinkamos nuomonės. Pone Grafe, jūsų paskirimas vaikų globai dar tiriamas, nes jis buvo rastas ir buvo užantspausduotas jau po Federico Fritzenwaldeno mirties, tad tai dar tiriame.
Teisėjas išėjo…


Ėjo laikas, ir vaikai vis labiau susidraugavo su Max tik Flora ir Francas su juo nešnekėjo…Tyrimas užsitesė iki 6 mėnesių.
Visi pusryčiauja ir įbėga Max:
-Flora, Francai….aš jį radau!!!! Greičiau į kabinetą!!!- visi sužiuroį jį, nieko nesuprasdami tik Flora ir Francas pašokę nuo kėdžių nubėgo pas Grafą į kabinetą…. Tik Tomas netylėjo:
-Aš maniau kad jie nesikalba?!

Kabinete:
-Radau...
-Ką? – abu
-Jį
-Ką? – vėl abu
-Vairuotoją
-Kokį? – abu
-Kuris partrenkė Federicą
-Ką????????
-ŽUDIKĄ...ir žinote ką jis pareiškė?
-Ką?- jau supykę
-Kad jis nieko nežudė
-KĄĄ????????
-Vat tą....

Kabinete tyla....Nei Francitas, nei Florcita net nesitikėjo jog Max ieško Federico žudiko, o dabar bum ir rado...
Po kokių 2 minučių tylos prabilo Francas:
-Kaip suprasti nieko nežudė, juk Federicą nužudė
-Aš nežinau- sutriko Maxas – jis taip pareiškė policijai, aš pamaniau, kad judu norėtumėte jį pamatyti, pažvelgti jam į akis, ir gal kaip nors sugebėti atleisti man
-Pala- prašneko Flora - kaip suprasti nieko nežudė? – pakartojo Franco klausimą
-Važiuojame į komisariatą?
-Taip – drąsiu, bet gana susijaudinusiu balsu tarė Francas – Bet Flora lieka namie, aš per daug ją myliu, kad taip skaudinčiau- pasakė Francas, ir pažvelgė į Florą, kuri nieko negirdėdama sėdėjo sutrikusi ant sofos. Maxas linktelėjo galvą ir abudu išėjo.
Flora, atsigulė ir užmerkė akis, pirštais pagriebusi ant kaklo kabantį raktelį, ji susigūžė, ir pradėjo laukti. Ėjo sekundės, minutės, valandos, o tie du niekaip negrįžo. Pas Florenciją buvo užėję ir vaikai ir Greta, bet ji nejudėjo ir nieko negirdėjo tiesiog laukė. Saulė jau leidosi, o nuo pusryčių meto išėję Francas su Maxu dar nepasirodė. Flora atsistojo, priėjo prie Federico stalo, atsidarė kairįjį stalčių, būdama lyg tranco būsenos ji iš ten ištraukė raktelį nuo seifo. Atsirakino seifą, ir drebančiomis rankomis atidarė dureles, o viduje pamatė batelį... Tą patį batelį kurį pametė tą dieną kai pirmą kartą pasibučiavo su Federicu. Florai per skruostus pradėjo riedėti ašaros, ir mintyse pradėjo sklaidyti skaudžios mintys „ mano princas rado mano batelį, bet nerado laiko man jo gražinti... Pelenė tai tik pasaka, ir realybėje pasakos neišsipildo, aš ne Cenicienta, aš Floricienta“ Ji padėjo batelį atgal, ir uždarė seifą, nuėjo prie sofos, ir vėl atsigulė lyg net nebūtų atsistojusi. Tik šįkart ji užmigo, giliu miegu.
Dar po poros valandų grįžo iš komisariato Maximas su Francu, ir pamatę Florą miegančią tiesiog užklojo ją ir išjungę šviesą kiekvienas nuėjo miegoti į savo kambarius (Maximas buvo apsistojęs svečių miegamajame).
Išaušo nauja diena. Oras buvo gana drėgnas, rūkas buvo užklojęs visas gatves baltu blankiu patalu, per kurį nieko nesimatė. Lijo, pro debesis nesimatė net saulės, tad niekam nešovė į galvą ropštis iš šiltų patalų atostogų rytą. Tik Flora jau nuo ankstyvo ryto niūniuodama „Pobres los ricos“ melodiją tvarkė kambarius.
Apie 12h, Flora šluostė svetainėje dulkes, o dar niekas nebuvo atsikėlęs, tik Greta buvo jau išėjusi susitikti su keliomis iš Vokietijos atvykusiom draugėm, nes tai buvo laisva jos diena. Suskambo durų skambutis. Flora metusi dulkiną šluotelę ant stiklinio stalelio pripuolusi prie durų jas atvėrė....
Nuo tos sekundės kai ji atvėrė duris ją užplūdo tiek daug įvairiausių jausmų, jog niekas nebūtų pasakęs, kad dar praėjo tik keletą sekundžių....

Tuo tarpu mažylių kambaryje pasigirdo pirmieji mieguisti balseliai:
-Tomai, kiek valandų? – nerangiai iškišusi galvą iš patalų paklausė Roberta
-Martinai, kiek valandų? – Net nepakėlęs galvos nuo pagalvės paklausė Tomas
-12....- vos vos girdimu balsu pasakė jis
-Tada dar galime miegoti – padarė išvadas Roberta, ir vėl pasinėrė į minkštuosius patalus
Kai staiga įėjo Francas
-Laba ryta, miegaliai – su šypsena pradėjo klibinti visus, ir vieną po kito tempi iš lovų... Žinoma Martiną su Roberta lengvai ištempė, ir tie nubėgo praustis, o vat su Tomu kaip visada bėdos.
-Nu mažiau ko toks be nuotaikos – nepaliko jo ramybėje Francas
-Jaučiuosi keistai....Lyg...Lyg....Na, Francai, atsimeni kaip aš jausdavau, kad Fedis šalia ir Flora sakydavo, kad taip ir yra?
-Na taip, žinoma atsimenu, o ką?
-Tai, kad vėl taip pat jaučiuosi
-Na tai suprantama, mums visiems taip būna - bando nuraminti Francas
-Ne, tu, nesupranti...Aš tai jaučiu, bet gal trigubai stipriau, lyg jis būtų arti, bet labai labai!!!
-Žinai ką, Tomai? Aš prisipažinsiu, jog ir aš taip jaučiuosi…Lyg po tiek laiko jis būtų į namus įžengęs kaip žmogus, o ne dvasia
-Būtent!!! Aš net jo Freezerišką šaltį pajutau
-Na na, neperdėk – pradėjo juoktis Francas, ir pagriebęs Tomą už kojų ištempė iš lovos, ir pasuko link savo kambario..

Svetainė

Flora dar tebestovėjo prie durų. Laiptais pradėjo leistis Francas
-Flora, laba ryta – jis net nepaklausęs ką ji daro, nebėgo į virtuvę
-Ką tu čia veiki??- staiga atsipeikėjo Flora
-Aš aš...
-Dink
-Ne pala
-Ko tau reikia?
-Noriu pakalbėti
-Pakalbėti ar pinigų??? Kur tavo raganos a? Bėk pas jas, o gal jau pametė?
Prie durų stovėjo Claudius Bonilla
-Aš apie Federicą
Flora nutilo, pasižiūrėjo į jį ir parodė pirštu į sofą...Abu jau netrukus sėdėjo
-Na, kalbėk, ko tau apie poną Freezerį?
-Žinai tokį Maxą?
-Kaip galiu nežinoti, jeigu su juo jau tiek laiko gyvenu
-Tai vat, jis raganų bendrininkas
-Na na, ir ką čia dabar pezi? Tikriausiai jos atsiuntė tave nusišnekėjimui...? Ir ko jos dabar tikisi? –Flora atsistojo – LAUK
-Tau neįdomu?
-Ne
-O jai pasakyčiau, kad jis gali būti gyvas?
Flora atsisėdo
-Na ir jai pasakytum, kodėl turėčiau tavimi tikėti?
-Aš vedu
-Malalą?
-Ne, su ja jau seniai viskas baigta...Aš vedu Sabriną
-Ką tokią?
-Na nesvarbu, ne apie tai kalbame...Taip vat, aš vedu ir nenoriu turėti problemų. Aš įsimylėjęs, tad noriu visą tiesą pasakyti dėl sąžinės ramybės, ir su sąlyga, kad kai susimsite tuos tris, manęs policininkams nepaminėsite
-Na gerai, klok
-Tai prasidėjo dar tada, kai Federicas nusivežė Delfiną pas grafą...Jiedu jau iš pirmų žvilgsnių susivokė, jog yra iš to paties molio drėbti...Tad grafas su Delfina sugalvojo planą kaip iš visų Fritzenwaldenų atimti visą turtą, kadangi Delfina gali naudotis tik Federico pinigas, o kitų vaikų ne...Taigi pirmiausia jie turėjo pašalinti Federicą, ir tuo turėjau užsiimti būtent aš, o kai ta padariau jos į mane spjovė ir nedavė nei centavo...Taigi kai jau buvo paruoštas planas kaip jį numarinti grafas pasakė ‚Pala, jo mums dar gali prireikti, tad gal sudarykime vaizdą jog jis miręs o kai jo prireiks jį ištrauksime sugalvoję kokį meliuką‘......Nori klausytis toliau?
-Taip žinoma, ką tu padarei ponui Freezeriui??
Kai staiga į svetainę įžengė Maxas
Bonilla sustingo.....

-Florencia? Kas šis vyriškis? – apsimestinu balsu paklausė Maxas
-Aš...aš....-sutriko Bonilla nebežinodamas ką daryti
-Palikite jį ramybėje, ir greit sakykite kur ponas Freezeris
-Federicas? Flora jis negyvas – toliau tese savo Grafas
-Aš einu iš čia – vos sumurmėjo Claudius, ir išmovė pro duris
-Flora, ar tai tas nusikaltėlis kuris apgaudinėjo Federicą? – smalsiai paklausė jis
Flora susimastė, juk yra dvi galimybės:
1. Bonilla nemeluoja, ir Federicas gali būti gyvas
2. Bonilla meluoja ir nori dar pinigų
-Aš nežinau- ji sutrikusi atsisėdo
-Nesijaudink – jis jai paglostė galvą, ir nuėjo į kabinetą
Flora sėdėjo, kaip visada nežinioje, vis pažvelgdama į duris, ir vėl nuleisdama galvą...Vis pažvelgdama ir....Staiga jos akys sustoja ties durų slenksčiu. Ten gulėjo kažkoks vokas kurio ryte dar nebuvo, o prie durų niekas nestovėjo nuo pat ano vakaro išskyrus....
-Išskyrus mane ir Bonillą- garsiai pagalvojo ji ir puolė prie durų

Tuo tarpu virtuvėje vaikai pusryčiauja, ir įeina Nicas
-Laba ryta
-Laba ryta
-Laba ryta
-Laba..... rytelis – pajuokaudamas sužlugdė rutininį pasisveikinimą Francas
-Girdėjote naujieną?- prisikrapštęs akis paklausė Nicas
-Kokią?- susidomėjo Robertita
-Šiandien pas mus į Buenos Aires atvyksta dėdės Amadeo žmonos dukters duktė
-???????? Pala –norėjo pasitikslinti Francas – kas tas Amadeo nes mes turime milijonus dėdžių, tada žmona tai ne mūsų kraujo teta, tada jos dukters, t.y. mūsų pusseserės vaikas?
-Duktė, ji mūsų amžiaus, ir šiaip ne mūsų kraujo, nes mūsų pusseserė negalėjo turėti vaikų tai tą mergaitę įsivaikino ir užaugino....Na ji mūsų dėdės ne tikra anūkė
-Pala, pana, mūsų amžius ir ne mūsų kraujo...tai kabint galiu – apsidžiaugė Francas
Visi susivalgė ir vienu balsu tarė
-Tu niekada nepasikeisi- ir pradėjo žvengti


Tuo tarpu Flora jau buvo ant savo lovos ir atplėšusi laišką giliai įkvėpė ir pradėjo skaityti

Florencija, rašau šį laišką iš anksto, nes žinau, kad būsiu liurbis, ir kai tik menkiausią nelaimę užuosiu, bėgsiu...Taigi tikiuosi kad bent pasakiau kiek planuoju pasakyti, tai jog Federicas tikriausiai gyvas (aš per tą laiką jo nemačiau, bet jai jų planai nepasikeitė tai gyvas)tad iš kart galiu pasakyti jog tau rekia bendrininko ir gero bet labai GERO plano, kurį vykdytumėte labai atsargiai, kad niekas neužuostų....štai ką aš tau patariu:
Max pasiūlė jį palikti gyvą tik tam , kad iškilus reikalui, jį ištraukti į dienos šviesą, sugalvoję kokią nesąmonę kaip jis išliko gyvas....Bet kaip matau kad jie dar jo nesugražino jums tad tu ir sudaryk tokią situaciją, kad jie jį grąžintų....Tarkim, kad kur nors pinigų srityje ar kur kitur, labai reikalingas Federicas ar pan...
Na nežinau ar supratai ką turėjau omenyje tai trupai : Fedis gali būti gyvas, ir vienintelis būdas jį susigražinti yra priskiesti Grafui ir Raganoms jog jo mirtinai reikia dėl pinigų ir pan, tada jie jį jums gražins ir visi gyvensim gražiai ir laiminai....

Pasirašo C.B.
P.S. sėkmės

Siela, labai aciu tesinukas:


Nuskambėjo durų skambutis. Flora pažvelgė į jas ir sau tarė:
-Šiandien prie tų durų net baisu artintis...Kas dabar, jai visi namie?!
Ji priėjo prie durų, jas atidarė...
-Laba diena- švelniu baslu ištarė mergina
-Laba laba- atsakė Flora.
Prieš ją stovėjo šviesių plaukų, mėlynų akių, ir su didele nuoširdžia šypsena mergina.
-Aš Olivija, o tu tikriausiai Flora?
-Tu Olivija? – nustebo Florcita – man Nikas minėjo, kad atvyksi, bet nemaniau, kad šiandien...Užeik

Virtuvėje...:
-Prašau nesijuokti, ji gali atvykti, bet kurią minutę, ir tikriausiai tas durų skambutis ir reiškia, jog ji čia- grasinamu balsu pareiškė Nikas
-Ką??? Kaip aš atrodau? – sunerimo Francas
Maia nusišypsojo ir tarė
-Kaip visada, tikras saldainiukas – ji pabučiavo jį ir nubėgo į svetainę
-Na tai ką, eime ir mes pasisveikinti- šoko nuo kėdės Francas ir bėgte lenktyniaudamas su Niku nubėgo Maiai iš paskos


-Prisėsk, štai atbėga jau vaikinai jie tavimi pasirūpins, o aš turiu kai ką atlikti – pasakė Flora, ir nubėgo laiptais į viršų, net nespėjus sureaguoti Olivijai
-Laaaaaaaaaaaaaaabbbbbbbbbbbbbaaaaaaaaaassssssssssssssss – įpuolė visi vaikai ant sofos ir apkabino Oliviją
-Ei ei.... na gerai jau laaabas- ir visi puolė sveikintis bei pažintis

Floros kambaryje:
-Mamyt??? Ką, ką, ką ....KĄ DARYT!!!!! - Eina iš proto Flora...
Kai staiga kažkas pabeldė į duris...Flora pridėjo ranką prie širdies
-Kažkas ne taip...-ji puolė prie durų ir nedelsdama jas atidarė. Už jų stovėjo Tomas, visas išblyškęs ir apsiverkęs
-Mielasis, kas yra?- jį griebė Flora, ir smarkiai apkabino, o tada atleido ir laukė kol jis prašneks
-Aš Francui sakiau, bet jis tik juokėsi.....
-Kas? – Flora dar labiau sunerimo
-Jis čia
-Kas jis? Tomukai apie ką tu kalbi?
-Federicas čia, dabar ir arti labai arti – drebėdamu balsu išlemeno jis ir puolė Florai į glėbį
-Ššššššššš....Tomukai, nusiramink....- stengėsi jį nuraminti
Tada jis atsiraukė
-Jis gyvas? – drebančiu, iš išgąsčio, ir su viltimi balsu paklausė Tomas
-Aš...- ji nežinojo ką jam pasakyti....Ji tik žinojo jog jautė ta patį ką ir Tomas, tik, kad negalėjo to pripažinti....Nei iš šio nei iš to už Tomo nugaros pasirodė Olivija:
-Jis čia, jis gyvas, ir jis labai labai arti – tarė ji paslaptingu balsu, lyg tikrai kažką žinotų...

Bri,,* rašo:

Isivaizduoji - perskaiciau
Suzavejo.

malonu kad isdrisai, ir dekui

Siela>> dekui


-Ką čia dabar kalbi? – Nustebo Tomas
Olivija apsidairė:
-Eime į kambarį, ten ir papasakosiu – ji abu įstūmė į Floros kambarį ir užtrenkė duris
-Flora, papasakok Tomui tai apie ką šiandieną kalbėjote su Bonilla – įsakiu balsu pareiškė ji
-Ką? Nesiruošiu nieko pasakoti, beje čia ne tavo reikalas – įsiuto Flora
Tada Oli iš kišenės ištraukė mažą pakabutį, tiksliau ant juodo plonyčio raištelio kabantį raktelį....
-Gal dabar suprasi, jog ir aš čia turiu kažkokią reikšmę? – ji padavė raktelį Florai
-Bet...Tai juk pono Freezerio raktelis, tai mūsų vestuvių ženklas – sutrikusiu balsu sau panosėje tarė, ir pasisodinus ant lovos Tomą pradėjo viską nuosekliai pasakoti

Tuo tarpu dvynių kambaryje:
-Kur ji dingo – suirzęs paklausė Nickas
-Nežinau, tikriausiai dairosi po namus...Bet kam tai dabar rūpi...Ar tu matei jos mėlynas akutes? Jos lyg jūra! Ar tu matei jos šviesius banguotus plaukus? Jie lyg....-apsisvajojęs norėjo tęsti Francas, bet jį nutraukė
-Taip taip, juk ir aš buvau tame pačiame kambaryje!!! Eu baik, Francai, užteks apie ją, verčiau ruoškimės, juk už pusvalandžio prasideda repeticija palėpėje....



-Na viską supratai? – nervingu ir gana pavargusiu balsu paklausė Flora
-Taip – drąsiu balsu atsakė jai, mažas šviesiaplaukis, didelių rudų akių savininkas, kurio akytėse švietė baimė, ir kartu noras jos nejausti
-Na dabar kalbėsiu aš – pasakė Oli sėdėdama ant Robertos lovos, o priešais ją sėdėjo nekantraudami Flora ir Tomukas – kaip Bonilla sakė tau, Flora, reikia bendrininkų, ir jais būsime mes, tai yra Aš ir Tomas – pabrėžė – ir niekas daugiau apie tai neturi žinoti, nei joks Francas nei kas kitas
-Bet pala kas tu tokia? Na ta prasme tu mūsų giminaitė, bet kaip tu su šia istorija susijusi? – norėjo pasitikslinti Friciukas
-Atsiprašau, bet aš ne jūsų giminaitė, iš vis jūs neturite jokio dėdės vardu Amadeo, aš tik pasinaudojau jūsų dėdžių gausa, ir sugalvojau šitą melą pati, kad galėčiau patekti į šiuos namus....Bet jūs turite tylėti, nes jai bent vienas žmogus sužinos kils pavojus jog tas šlykštynė Grafas mane išaiškins
-Kodėl šlykštynė? Juk Bonilla galėjo meluoti, ir gal jis geras
Prabilo Flora:
-O kur tu matei gerą grafą? Juk visi blogi, kaip Grafas Drakula – pagąsdino jį Flora, kad bent jau tokiu būdu jis suprastų, jog tai pavojinga – na tai ką mes darysime? Na, o gal geriau klausiu tiesiai, dėl ko mes darysime kažką? Ar jis gyvas?
-Na, o ką tu jauti? Nejaugi man dar teks jums tai įrodinėti? Visi vaikšto išbalę, ir kartoja „jis čia“, kaip ir Tomas, kaip ir Tu...O ką aš jums prieš 10min prie durų sakiau?
-Jis čia, jis gyvas, ir jis labai labai arti – pakartojo Tomas, ir pažvelgė į Florą, kuri iš laimės, ar nelaimės, net nežinia iš ko šypsosi, ir verkia....
-Na ką, prasideda kova už gyvybę, tiesiogine to žodžio prasme – pareiškė Olivija

Po dviejų savaičių

-Laba ryta- visiems žvalia nuotaika pareiškė Maxima įėjęs į virtuvę. – kas per..- vos nenusikeikė jis pažvelgęs, kad ten nė vieno baldelio, visos sienos plikos, nei vienos spintelės nei ko nors panašaus. Tuščia.
Įėjo Greta:
-Acha mai, God, pagaliau jus radau Frau Maximai
-Kas čia atsitiko?
-Aš pati nežinau, ryte pamačiusi tokią virtuvę pakviečiau Pichonono Franką, tai jis visus išsiuntė į mokyklą!!! Namie liko tik Floricienta, Tomas, nes jis blogai jaučiasi, bet įtariu jog simuliuoja, ir panelė Olivija su Francu, atrodo jie kaip reikiant susibičiuliavo, man rodos, kad net pradėjo draugauti
-Na ir ką Francas nekvietė policijos? O kur Evaristas?
-Nain, Floricienta neleido kviesti policijos, o Frau Evaristas pamatęs tokią virtuvę išvažiavo daryti pusryčių į jūsų rūmus, kad neliktumėte alkanas....Jis už kokios valandos bus čia, nesirūpinkite
-Nesirūpinti? FLORENCIA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!?????????????????????
-Eu, nereikia tai rėkti aš čia – iš už nugaros besišypsodamasi išlindo Flora – beto galite nesistegnti, mano vardą šiurpiu balsu gali išrėkti tik ponas Freezeris, o jūsų spygimas palygint su juo kaip mažos mergaitės, iš kurios atėmė saldainį
-Cha cha cha, labai juokinga, na, o gal dabar paaiškinsi kas čia atsitiko?
-Tik čia? O tai reiškiasi, kad dar nebuvote kituose kambariuose – pašaipiu balsu tęsė Flora
-O kas ten?
-Tas pats – nervingu balsu įsikišo Greta ir išėjo pas Tomą
-Kaip tai tas pats? Gal jūs čia kokį remontą sugalvojote, kad palikote tik sienas ir duris? – įsiutęs jis rėkė toliau
-Ir langus, kaip gi be langų – juokėsi Flora
-Po velniais kas čia vyksta
-Na aš jums pasakyčiau, bet jūs tokiais dalykais nelabai tikite
-Kuo?
-Na kai aš visą tai išvydau, iš kart supratau kas ir kaip, o policijos nekviečiau kadangi jie ir taip turi labai daug darbo, ir nemanau, kad jiems rūpėtų tokios smulkmenos
-SMULKMENOS??????????? Iš namų dingo visi baldai, paveikslai, rūbai, vazos, senovinis palikimas verstas milijonų!!!!!!!!!!!!
-Ay, aš nemaniau jog jūs toks materialistas
-Na ir kas tavo nuomone čia pasidarbavo?
-Dvasios
-Ką?
-Na nejaugi neusprantate, juk atsimenate kaip Tomas kartojo jums kasdien jog pono Freezerio dvasia tebeslankioja po namus, tai juk logiška, kad jis viską ir išsitempė
-Ką? Federicas? Viską išsitempė? Tu tikriausiai juokauji
-Nea, juk žinote koks jis, paprasčiausiai negali gyventi be savo tų kaip jūs ten pavadinote...aa.... palikimo, tai ir išsinešė
-Flora, JIS NEGYVAS
-Tai vat, aš manau, kad jeigu jis būtų gyvas tai grįžtu, o su juo ir visi daiktai, bet atrodo, kad viską teks įssigyti iš naujo, na aišku palikimo nenusipirksi, bet netoli krautuvėlėje parduoda labai gražių gelėtų vazų
-Gelėtų vazų? Anos vertos milijonų, o tu man kiši kažkokias plasmasines vazas?
-Nea, molines
-....Aš tuoj išprotėsiu...ir dar nusišneki, kad Federicui grįžus viskas grįžtu
-Tai žinoma....Man mama pasakodavo, kad jai dvasia viską išsineša ir pati iškeliauja, tai ją reikia išsikviesti ir jai ji bent sekundei grįš tai viską paliks, nes supras jog tie daiktai turi savo vietą – greitai pareiškė ji
-Nieko nesuprantu – Grafas susmuko ant žemės
-Na jeigu ponas Freezeris įžengtu nors sekundei į namus, nesvarbu kokiu pavidalu, viskas grįžtu
-Tu taip manai- beviltišku balsu paklausė jis
-NE
-Tai sakai , kad manai, o po to ne
-Aš nemanau, aš žinau, o dar tiksliau esu tuo įsistikinusi – linksmai atkirto ji ir išėjo iš virtuvės
Max griebė telefoną, ir surinkęs numerį pradėjo
-Delfina....




Franco kambaryje
-Na tai ką jūs ten su Flora sugalvojote? Ir ko iš pat ankstyvo ryto prikėlėt mus ir liepėt viską išnešti? Juk Max viską pamatęs mus užmuš
-O tu tylėk
-O ką aš gausiu už tylą? – šyptelėjo jis
Olivija nusijuokė ir pabučiavo į lūpas, kai staiga įlėkė Flora
-Viskas, pasakiau ką reikia – nervingai išlemeno ji
-Ir? – susidomėjo Olivija
-Ir vėl jūs savo.....Ei gal paaiškinsit ir man?
-Tylėk, ir niekam nieko nesakyk ką dabar gali išgirsti, arba kitaip užmušiu – jau rimtu balsu jam pasakė Oli ir atsistojo – tai?
-Vos išėjau, jis iškart griebė mobilųjį ir skambino Delfinai, bet toliau negalėjau klausytis
-Gerai, nieko, atrodo kol kas viskas ok, liko tik mano ir Tomo rolė, pirmoji dalis jau įvykdyta, jie sugluminti
-Aš bijau, kad jie viską supras, ar pradės mus įtarti
-Tame ir esmė, toks mūsų tikslas, kad jie suglumtų...Na gerai einu pas Tomą- Oli išėjo
-Klok – įsiutusiu balsu pareiškė Francas
-Gerai, sėsk, papasakosiu, bet tylėk kaip kapas, kitaip sužlugdysim šią šeimą.

-Na tu pasiruošęs?- nervingai paklausė Oli
-Taip, tik bijau, kad po viso šito mane Roberta užmuš....Juk mes visada visas misijas atliekame kartu
-Nejuokink, juk tai vardan mūsų tai yra jūsų
-Kodėl taip sakai? Juk tu irgi nori, kad Federicas grįžtų nepaisant...Pala, o prie ko tu čia? Kokia tau iš to nauda ir iš kur tiek žinai apie šią istoriją, šeimą, namus?
-Oba...Ne per protingus klausimus užduodi, mažiau? – su pašaipa atkirto ji
-Na, o kas daugiau paklaus jai niekas apie tai nežino?
-O Flora?
-Ji perdaug įsisvajojo išgirsti Fedžio balsą, kad pasirūpintu realybe
-Na gerai jau gerai...Prižadu viską paaiškinti kai baigsime, ir kai Federicas bus namie
-O kada tai bus?
-O ką netiki stebuklais? O, jeigu pasiskubintum, tai gal ir šiandien – pradėjo erzinti jį
-Gerai jau varau....
-Sėmės – jo pavejui nuskambėjo jos linkėjimas. Greitai persižegnojus ji panosėje sau prasinešė „ir tau laikas“ ir nuskubėjo link virtuvės

Tuo tarpu svetainėje....
-Maxai, Maxai – šūkavo greitutėle atlėkdamas Tomas
-Kas yra – graudžiu balsu, sėdėdamas ant žemės t.y. ant grindų paklausė jis
-Matai, aš juk sakiau, jog Fedis gyvas, ir pažvelk kaip jis pasidarbavo
-Čia ne jo darbas, tikriausiai mus apvogė
-Jo
-Ne jo, aš tau sakau, kad ne jo
-Kodėl tu taip manai?
-Nemanau, o žinau – net nereaguodamas ką sako, tikino Tomą
-Žinai?
-Taip.....tai yra...pala...nea....ne taip supratai – susiprato Grafas ir pašokęs nuo grindų pradėjo nervingai teisintis – tai yra....juk tu netiki tokiomis nesąmonėmis? Kaip Fedis galėjo išnešti šiuos daiktus....Juk jis miręs – jis itin griežtai pabrėžė paskutinįjį žodį, net pernelyg įtartinai.
Tomas iškart buvo perspėtas dėl galimos jo reakcijos, juk jis Grafas, be smegenų, kuris galvoja retai ir labai nepastebimai. Taip pat Tomas labai džiaugėsi gavęs šį vaidmenį. Juk retai sutiksi suaugusį žmogų, kuris kvailesnis už aštuonmetį berniuką


-Greta, nematei Grafo užrašų knygelės? – pasiteiravo Olivija
-Nain, nain, nain....Aš ne Evaristas, kuris rūpinasi FrauMaxima daiktais, bet ji tikriausiai jo kambaryje arba FrauFederica kabinete
-Dėkui – su klastingu pasitenkinimu balse pasakė ji, ir išėjo.

Labai faina istorija

-Na, bet juk mirtis, tai yra viltis miršta paskutinė – nenorėdamas nuliūdinti Tomo pridūrė Grafas
-Na, bet pabandyk įsivaizduoti, kad Fedis taip paima ir įeina į namus, tarkim, kad ir tiesiog dabar, taip staiga, argi nebūtų nuostabu? – ‚įsisvajojęs‘ paklausė Tomukas
-Taip, tiesiog būtų fantastika – ironiškai atsakė jis, nors kaži ar žino kas yra ironija.

Tuo tarpu jo kabinete
-Štai kur ji – pažvelgusi į užrašų knygelę tarė Oli, ir pagriebusi ją, iškart susirado reikiamą numerį ...
-Klausau? – kitame laido gale pasigirdo vyriškas balsas
-Sveikas, seniai begirdėjau tavo balsą, o tuo labiau tikrai norėčiau išvysti tavo veidą, ir bent gerai, kad....- laimingu tonu pareiškė ji


-Pasigirsta durų skambutis
–Aš atidarysiu - pasakė Tomas ir šviesos greičiu atidarė duris, ir įleido svečią dėl kurio taip pat buvo perspėtas
-Teisėjau? – nustebo ir kaip sakoma ‚pridėjo į kelnes‘ Grafas, juk ne kasdien pas juos užsuka vaikų teisėjas
-Laba diena, Grafe – keistai įdomiu balsu atsakė šis
-Kokie vėjai jus čia atpūtė – norėdamas pavaizduoti protingą paklausė Maxas, nors visi kuo puikiausiai žino, kad yra atvirkščiai
-Fritzenwaldeno palikimas – atsakė teisėjas
-Na tai prašome prisėsti – pasiūlė Grafas
-Jūs tikriausiai juokaujate – įsižeidė
-Pone, teisėjau – įsiterpė Tomas – juk jūs suprantate, jog su juo reikia elgtis atsargiai – jis pirštu pavedžioju palei smilkinį, norėdamas parodyt, kad Grafas beprotis – Maxai, jai nepastebėjai baldų tai nėra
-Ak teisybė, atleiskite, tai tuomet gal prie reikalo?
-Gerai, tik manau, kad vaikams ne labai derėtų likti tokiame pokalbyje.

Tomas išėjo, ir nubėgo tiesiai pas Florą
-Na, tai ką jau papasakojai? – paklausė Tomiukas
-Taip – nervingai atsakė Flora
-Ką manai Francai?
-Nieko...Tik mintis, kad Fedis gali būti gyvas šiuo metu man galvoje, ir kažkaip labai keistai jaučiuosi, lyg jis būtų čia
-A, aš taip dažnai jaučiuos – pradėjo juoktis mažius ir tada pažvelgė į Florą – tu gerai jautiesi?
- Freezeris čia – su išgąsčiu ir kartu nežmonišku jauduliu išlemenu ji.

Visada tavo istorijos labai sudomina, visada atnesa kazka naujo ir atrodo "liepia" skaityti toliau.... idomu, be galo