Jos istorija.

Raus.Toks mano vardas, kaip roze, megstu rozes, ypac baltas, jos panasiai kaip gyvenimas, grazus, bet reikia saugotis kad neisidurtum i spiglius. Nesididziuoju savo gyvenimu, bet juk ir tobulu nebuna.Turiu mama, seseri. Turiu ir teti, kuris gyvena keliais kilometrais toliau nuo musu. Na bet toks tas gyvenimas ir neisivaizduoju dabar jo kitokio. kalbant apie vaikinus, viena mylejau, na buvau isimylejusi, bet atsako, bet pamirsau, po dvieju metu, bet galiausiai vistiek jis man isgaravo is galvos. Antras vaikinas kuris man patiko, mane kaip sakant pazemino, paliko nes jam kazko is manes truko, dbr zinau, kad jis veidmainis ir melagis, kuo maziau tokiu...
Kasdienybe. Nieko cia nepakeisi.Tik tiek kad einu i mokykla, gryztu, ir vel nuobodu. Turiu gera klasioke, jos vardas Emilia, mes ja vadinam Emi.
Mokykla:
Emi nenori numesti svorio?
Rous:arrow: ka?
Emi gal neaiskiai kalbu kvailele, nenori truputi padailinti figura?
Rous noriu, bet kaip ? ka cia sumastei ?
Emi na juk yra mieste sporto klubas, gal nueikim siandien paziuret kaip ten kas. m ?
Rous galim pabandyti, nes mane jau erzina si kasdienybe.

Suskamba skambutis, i klase ieina chemijos mokytoja.
Mokytoja tai kas siandien eis prie lentos atsakineti?Gal Rous?
Rous Bet mokytoja as jau atsakinejau praita ir uzpraita pamokas.
Mokytoja neatsikalbinek ir zigiuok prie lentos...
Paniurzgu panoseje keleta sekundziu ir zygiuoju prie lentos.
Rous (mintyse) ir uz ka ji manes taip nekencia?

Po pamoku nuejau namo isidejau apranga ir su Emi nuzygiavome i sporto kluba, uzlipome laiptais ir is nuostabos netekome zado, stovime ir negalime prabilti...

Dekui abiems, na jos nera tokios nerealio, bet pasistengsiu

Siela dienorasciai dienorasciais na kazkas bus panasaus bet kartu ir skirsis

Mes su Emi stovime neteke zado. Staiga tarpduryje mus pasitikes vaikinas klausia:
-Zinau, kad as zavus, bet dar kaika pasakysite?
Mes visi trys nusijuokiame, bet velgi negalime pratarti ne zodzio.
-Na jei jums sunku-vel pradeda kalbeti jis-tai as dirbu siame sporto klube treneriu.
-Treneriu...-Patesdama pasake Emilia-Mes noretume pradeti sportuoti.
-Nuo dabar!-kaip paselusi susukau-oi atleiskit, per garsiai.
-Na jeigu jus cia pirma karta, tai pirma diena nemokamai-graziai paaiskina jis.
Paskui jis nuveda mus iki persirengimo kambario ir nueina i virsu mums atnesti rakteliu.As ziurinejuosi prie veidrodzio, kaip atrodau, truputi nukreipusi zvilgsni kitur, per veidrodi pamatau jo akis ziurincias i mane ir rankose raktelius. As jau einu pasiimti ir staiga paslystu.
-Sudas.
Pasiemu raktelius, dar paziuriu i ji ir uzdarau duris.
-O mai gash jis nerealus-isijautusi kalba drauge.
-Nerealus,bet neisijausk, jei tavo vaikinas uzsienyje, tu negali kabinti kiekvieno esancio cia.
-Na taip, turiu vaikina, bet kodel negaliu paziureti ir i kitus?
-Ziurek, bet neliesk-ironiskai pasakau as.
Ji mane pamegdzioja.
-Viska matau kvaisa.Juk cia yra veidrodziai.

Mes persirengiame.Uzlipame i virsu, ten kur visa sale.Stovime ir prieina jis.
-Dabar jums reikes minti dviraciais.Mes neuiname...
Visa diena taip ir prabego,jis veliau isejo, nes ne jo pamaina tada buvo.
Kadangi Emi gyvena ne mieste, o kaime, jei reikejo skubti ant autobuso ir man teko namo eiti vienai.Bet priprasiu,juk lankysiu tik si menesi.
Eidama vien masciau apie grazuoli, skau grazuoli, nes nezinau jo vardo, nors jei ir zinociau, taip vadinciau, sakyciau "grazuoli..na ir jo varda" ou gash Rouse ka tu mastai, palik vargsa ramybeje, juk jam reikia vyresnes.O tau tik 16, tik 16, o jam ? gal kokie 25, nezinau...bet jis grazus. Su ta mintimi ir gryztu namo.
Taip praejo savaite,kita... Emi aptingo sportuoti, tad retkarciais eidavau viena.
Spalio 26-oji.
-Ir vel i mokykla.
Guodziu save ta mintimi, kad siandien penktadienis...
-Woohoo!!!
Pas mano geriausia drauge Delfi nera tevu, vienas Vokietijoje, kitas Norvegijoje. Siandien pas ja plotas. Selsim, susiradom nauju draugu tad juos pasikvieisme. Tikiuosi nebus nuobodu.I kambario duris pasigirsta barbenimas.
-Rous kelkis! jau puse 7.
-Gerai mociute keliuosi.
Gyvenu su mociute ir seserimi (jaunesniaja) Todel kad mama Anglijoje, bet lapkricio pabaigoje turetu gryzti.
Stai jau lipu is lovos, ima miegas, bet susiruosiu ir nueinu i mokykla.
-Eisi siandien sportuot?-Paklausiu Emilijos.
-Ne.
-Tai aisku, kaip visada.Nors ir gerai neik, nes kai taves nebuna, Dzekas mane kalbina (Suzinojau jo varda pries pusantros savaites)
-Ak sit kaip mat.Dziaukis.
-Niurzga tu, tik nervini mane.

Praejo pamokos. Nuejau i ta pati sporto kluba.
Uzlipau pasiimti rakto, zmoniu buvo nedaug,persirengiau ir uzlipau i virsu, pamaciau ji
-Labadiena-pasako jis
-Labadiena-as taipogi jam atsakau.
Kam tiek oficialumo, juk jis tik 4 metais uz mane vyresnis. (ta irgi suzinojau neseniai)
Na bet gal su vaiku viskas pasikeis.
Siandien tingejau sportuoti, tad stovejau prie lango, tas langas kazkuo mane traukia, galbut todel, kad jis ten daznai ateina ir mes pasnekam nesamones.
Jis priejo ir siandien.
-Tai kaip besiseka?
-Neblogai.
-Patinka stovet prie lango ?
-Mhm...Sis langas mane kazkuo traukia.
-Mane irgi, jauku cia.
-bet tu daznai ziuri pro ji, gal lauki ko nors?
-ne, nelaukiu.
-Na gal lauki kokio princo ant balto zirgo?
-ne ne-nusjuokiu.
-tai gal su baltu mersu?
-ne-jau abu pradedame juoktis...
-hmm, tai nieko ir nelauki?
-ne..
-keista..
Jis nueina, as dar pusvalandi stoviu prie lango ir sypsaus, del jo zodziu.
Jis ir vel ateina.
-Ne tu man cia kazka meluoji, man atrodo lauki kol tavo vaikinas atvaziuos pasiimti
- na tikrai ne
-neturi vaikino?
-ne
-meluoji
-deja...
-kaip tokia grazi panele ir neturi vaikino?
-na jau taip yra ir beje dekui uz komplimenta.
-nera uz ka, tiesiog tiesa pasakiau.
Jis nueina...
As taipogi nueinu persirengti, nes per ilgai uzsisedejau siame sporto klube...Uzlipu i virsu atiduoti raktu, ir dedama juos ant stalo as labai arti pasilenkiu jo, net jauciu jo kvepavima, jis ziuri i amne, as i ji, nors tai trunka pora sekundziu bet tai nepakatojama...As jau atsitraukiu nuo jo, ir sakau"viso" o jis suciupo man uz rankos...

galima teigti kad man taip ir buvo ;D

idomi istorija primena tavo dienoraštį

Ji ziuri i mane. As nesuprantu, kodel jis manes nepaleidzia. Gal jis nori kad buciau su juo? Gal as jam patinku? Taciau po minuteles jis prabyla:
-Tai gal atiduosi raktus?
O dieve, kokia geda...Jis taip dare tik del raktu...
-Uoj pamirsau-nezinodama ka sakyti taip issisukau.
-Na o jeigu rimtai, tai gal noretum siandien apie 8 valanda nueiti su manimi kur nors pavalgyti, kad ir i picerija?
-Tai pasimatymas?
-Na vadink tai kaip nori, tai 8 ar ne?
As jau patenkinta nusigreziu eiti, bet prisimenu, kad nesusitareme kur susitiksime..
-Palauk, juk nesusitareme del susitikimo vietos...
-Na tai pasakyk, kur tau bus gerai, as ten privaziuosiu.
-Na prie "centro" parduotuves.
-Gerai, tai ten 8-ta.
-Iki..
Dabar jau viskas suderinta, as lipu laiptais zemyn ir einu namo... Dieviska, jis pakviete mane vakarienes...O neeeeee!!!!!!!!!!!As visai pamirsau savo draugus, juk siandien susitareme...
Na bet jie juk nesupyks jei ateisiu veliau... Hmm...

Parejusi namo uzlipau i kita auksta pas drauge..Duris pamaciau praviras....Daiktai ismetyti... o jos nematyti....